Naudotų padangų sutvarkymas: kodėl už tai vis dar mokame kelis kartus ir kodėl vis dar yra bešeimininkių padangų?

Kiekvienas pirkdamas padangas sumokame ir už jos atliekų sutvarkymą. Tai yra,  metus kitus pavažinėję, mes galime būti ramūs, kad atitarnavusi padanga bus perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti, eksportuota. Naudoti nebetinkamas padangas įstatymas įpareigoja sutvarkyti padangų importuotojus, o šie turi pasirūpinti, kad jos būtų laiku paimtos ir išvežtos iš jų kaupimo vietų. Iš autoservisų, prekybos padangomis vietų, regionų atliekų centrų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Taigi atitarnavusias padangas nemokamai turi priimti padangomis prekiaujančios parduotuvės, autoservisai, po 4–5 padangas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės.  Atrodo, padangų atliekų tvarkymo sistema sukurta ir gali suktis tiksliai ir be jokių trukdžių. Deja...

Padangų atliekas išmeta vieni, o moka visi

Kaip teigia Valstybinės miškų urėdijos komunikacijos  vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, 2018 metais Valstybinės miškų urėdijos miškuose išmestų nenaudojamų padangų miškininkai surinko beveik 99,7 tonos, 2019 m. – 157 tonos, o pernai – daugiau kaip 268 tonas. Visų miškuose surinktų atliekų, tarp jų ir nebetinkamų naudoti padangų sutvarkymas urėdijai kainuoja apie 150 tūkst. eurų per metus. Be abejo, tas lėšas urėdija galėtų panaudoti kur kas naudingiau, bet kol kas tenka jas išleisti kitų išmestoms atliekoms sutvarkyti.

Su analogiška situacija susiduria ir savivaldybes, kurioms tenka sutvarkyti jų teritorijose surinktas bešeimininkes padangų atliekas. Jos per pavasarines talkas vis dar traukiamos iš upių ir upelių, ežerų ir tvenkinių, surenkamos iš atokesniųjų viešųjų erdvių. Laikas nuo laiko tarsi netyčia jos atsiranda prie buitinių atliekų konteinerių.

„Per talkas surinktos ar kažkieno ne vietoje paliktos padangų atliekos kaupiamos seniūnijose. Šioms atliekoms sutvarkyti  skelbiame viešųjų paslaugų pirkimo konkursą, kurio laimėtojas ir sutvarko šias atliekas, – paaiškina Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.  – Konkurso laimėtoją lemia pasiūlyta paslaugos kaina. Ir nors renkamės mažiausią kainą, vis tik tai papildomos išlaidos iš savivaldybės biudžeto.“

„Mes esame susitarę su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru ir jie paima iš mūsų bešeimininkes padangas“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Kaip informavo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro  Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadybininkė Monika Šarnienė, per 2019 m. akciją DAROM centras priėmė 42,21 t padangų atliekų.

„Žinoma, labai svarbu atliekas sutvarkyti, bet ne mažiau reikšmingas ir prevencinis darbas. Radviliškio rajono savivaldybė pasirūpino, kad tose vietose, kur gyventojai, užuot atitarnavusias padangas nuvežę į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurių rajone turime tris, linkę jas išmesti, yra įrengusi vaizdo kameras. Pagal įrašus išsiaiškiname teršėjus, su jais kalbamės. Yra surašyta ir protokolų. Tai sumažino pažeidimų skaičių, bet vis tik jų yra nemažai. Išmetamos ir automobilių, ir sunkiojo transporto, ir žemės ūkio technikos padangos“, – patirtimi dalijasi Jolanta Margaitienė.

Būtinas atsakingas importuotojų požiūris

Be abejo, atliekų tvarkymas neatsiejamas nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo ir atsakomybės, tačiau, kaip pabrėžia padangų importuotojų organizacijos PATS LT steigėjų atstovė Danguolė Butkienė, būtinas ir efektyvesnis, atsakingesnis padangų gamintojų importuotojų atsakomybės  principų veikimo susisteminimas.  „Dažniausiai padangų atliekų tvarkymo sistemai vadovauja ne gamintojai importuotojai, o kai kurie atliekų tvarkytojai, kurių veikla ir  atsakingumas  didina visuomenės nepasitikėjimą ir mažina sistemos efektyvumą. Būtini pokyčiai, skatinantys ir pačių padangų gamintojų importuotojų didesnę atsakomybę ir įtaką skaidrios padangų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos kūrime“, – teigia Danguolė Butkienė.

Šiais metais įsteigta naujai padangų importuotojų organizacija PATS LT (Padangų atliekų tvarkymo sistema LT) yra pirmoji organizacija, sukurta pačių padangų gamintojų importuotojų. Už jų nestovi nė vienas padangų atliekų tvarkytojas ar surinkėjas. Į šią organizacija, kaip pabrėžia pašnekovė, yra priimami visi padangų gamintojai importuotojai, kurie nori patys kurti sistemą, padedančią jų verslui ir svarbiausia – sistemą pritaikyti vartotojams.

Skirtingi finansavimo modeliai

Išties, įstatymas įpareigoja, kad padangų importuotojai sutvarkytų ne mažiau, kaip 80 proc. jų vidaus rinkai pateiktų padangų kiekio Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2009 iki 2019 metų iki šio kiekio kelių procentų pritrūko tik 2014 ir 2016 metais. Dažniausiai tas skaičius gerokai ir viršijamas. Pavyzdžiui, 2017 m. sutvarkyta 91,6 proc., 2018 m. – 90,5 proc., 2019 m. – 89 proc. vidaus rinkai pateikto padangų kiekio. Įvežta 30 741,209 tonos,  surinkta 28 315,446 tonos, o perdirbta, apdorota, panaudota ar eksportuota 27 374,2016 tonos.

Dalis padangų atliekų yra surenkama regionų atliekų tvarkymo centrų didelių gabaritų aikštelės.

Nors  Kauno, Marijampolės ir Panevėžio  RATC duomenų apie surinktas padangų atliekas nepateikė, bet pridėdami vidutinį vienam centrui tenkantį kiekį, galime daryti išvadą, kad tos atliekos sudaro apie 20 proc. visų 2019 m. surinktų naudojimui nebetinkamų padangų, surinktų 98 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse arba pasiimtų po aplinkos tvarkymo talkų.

Peršasi mintis, kad gyventojai tomis aikštelėmis neskuba naudotis, o senomis padangomis atsikrato kitais būdais ir, matyt, neretai už senų padangų priėmimą sumokėdami autoservisams. Tačiau tai prielaida. Įstatymas įpareigoja autoservisus keičiant padangas naudojimui nebetinkamas priimti nemokamai. Autoservisai, kaip ir  regionų atliekų centrai, gali sudaryti sutartis su padangų importuotojais ir šie nemokamai sutvarko padangų atliekas. To nepadarius, centrų surinktos padangų atliekos tvarkomos už rinkliavos lėšas, taip priverčiant už jas sumokėti gyventojams.

Sistemai reikalingi pokyčiai

Nors dauguma informaciją pateikusių centrų teigia, kad pastaruoju metu didelių gabaritų aikštelėse iš gyventojų surinktas padangų atliekas tvarko padangų gamintojai importuotojai, vis tik esama tam tikrų nesklandumų, įrodančių PATS LT steigėjų atstovės Danguolės teiginį, kad padangų atlikeų tvarkymo sistemoje būtini pokyčiai.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipo teigimu, šiuo metu veikianti padangų atliekų tvarkymo sistema yra išskaidyta ir sukuria nevienodas tvarkymo sąlygas, nes padangų atliekas leidžiama tvarkyti tiek gamintojų importuotojų organizacijoms, tiek individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojantiems gamintojams importuotojams.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro duomenys rodo, kad 2021 metais padangų atliekų tvarkymą organizuojančių trijų gamintojų importuotojų organizacijų rinkos dalis sudaro apie 61 proc., o individualiai tvarkančių – beveik 39 proc. Šiemet įregistruotos 38  individualiai padangų atliekų tvarkymą organizuojančios įmonės. „Individualiai tvarkančių atliekas yra ne maža dalis, tačiau sutartys yra pasirašytos tik su kai kuriais gamintojais ir importuotojais.  Sutinkame, kad kai kurių gamintojų ir importuotojų padangų kiekiai gan maži, bet tai ne priežastis nesilaikyti įstatymo ir pareigos nesudaryti sutarčių bei neprisidėti prie aikštelių išlaikymo. Kontroliuoti juos gali tik valdžios institucijos, kurios ir turėtų žiūrėti ar jie turi sutartis su atliekų tvarkymo centrais bei paraginti juos tai padaryti, jei jų vis dar neturi“, – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro nuomonę perduoda ryšių su visuomene specialistas Arūnas Liubinavičius.

„Sistema būtų efektyvesnė, jei padangų atliekų tvarkymas būtų patikėtas tik gamintojų importuotojų organizacijoms,  taip užtikrinant visuotinumo principą ir nepaliekant erdvės nesąžiningam verslui, – mano Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas. – Prievolė regioniniams atliekų tvarkymo centrams nemokamai surinkti padangas atliekų surinkimo aikštelėse turi būti panaikinta. Ji sukuria iliuziją, kad gyventojai šiose aikštelėse gali nemokamai atsikratyti padangomis. Tačiau čia paliekantys padangas prievolę mokėti už jų tvarkymą permeta ant visų gyventojų pečių, nes tvarkymo kaštai, kurių nepadengia gamintojai importuotojai, neišvengiamai nugula į rinkliavą ir gyventojai, sumokėję už padangų atliekų tvarkymą jas pirkdami, būna privesti sumokėti dar kartą. To nebūtų, jei senas padangas gyventojai paliktų ten, kur jas keičia ar perka naujas, o valstybė sugebėtų pareikalauti, kad gamintojai importuotojai vykdytų įstatymu jiems deleguotą funkciją – finansuoti padangų atliekų tvarkymą.“ 

„Palyginti RATC išlaidas, patiriamas eksploatuojant didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir padangų transportavimą, mokestis už kiekvieną surinktą ir perduotą organizacijai ar individuliai padangų tvarkymą organizuojantiems gamintojams ir  importuotojams, padangų toną yra per mažas“,  – teigia Šiaulių RATC Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadybininkė Monika Šarnienė.

„Šiuo metu galiojanti padangų tvarkymo finansavimo sistema veikia pakankamai efektyviai, bendradarbiavimas su padangų gamintojų ir importuotojų organizacijomis dėl aikštelėse surinktų padangų sutvarkymo vyksta sklandžiai. Tačiau kyla problemų su individualiai tvarkančiais padangų atliekas importuotojais, kurie nepasirašo bendradarbiavimo sutarčių arba jas ne visiškai įvykdo“, – centro nuomonę perteikia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro projektų vadovas Darius Palšis.

Tauragės, Telšių, taip pat ir Šiaulių regionų atliekų tvarkymo centrai pasigenda atliekų išvežimo reguliarumo. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro ekologės Miglės Kastėnės manymu, padangų atliekų tvarkymas būtų efektyvesnis ir smarkiai sumažėtų bešeimininkių padangų, jei būtų ribojamas dėvėtų padangų įvežimas į šalį. Pasak jos, reikalingas ir sistemos kontrolės efektyvinimas, nes  dažnai vietos, kurios vadovaujantis įstatymais privalo priimti dėvėtas padangas (tokios kaip servisai ar padangų permontavimo vietos) vengia jas priimti.

Sistemos tobulinimas: darbai ir planai

O kokia Aplinkos ministerijos nuomonė dėl padangų atliekų tvarkymo sistemos?  Kaip pažymima Aplinkos ministerijos atsiųstame rašte, jų tikslas – tobulinti sistemą, sudaryti sąlygas tvariems jų tvarkymo modeliams įtvirtinti ir sukurti prielaidas, kad nepasikartotų šių atliekų gaisrai.

Tuo tikslu:

• *Pakeistas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas patikslino padangų rūšių, kurioms nustatomas mokestis už aplinkos teršimą pagal jų naudojimo pobūdį, klasifikaciją. Kadangi padangų atliekos yra skirtingų dydžių, pvz., automobilių, sunkvežimių ar krovininio transporto, pramoninės ar žemės ūkio technikos padangos, skiriasi jų sutvarkymo kaštai. Manytina, kad, pertvarkius padangų klasifikaciją ir diferencijuojant mokesčio tarifus pagal naudojamų padangų rūšis ir gabaritus, bus užtikrinta tikslesnė šių atliekų apskaita ir efektyviau sprendžiami jų tvarkymo finansavimo klausimai.
• *Pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad ne tik pavojingąsias atliekas, bet ir padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės turės apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl jos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims, jų turtui ir aplinkai. Šios nuostatos įsigalios 2022 m. gegužės 1 d.
• *Parengtas Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plano (VAPTP) projektas, kuriame numatytos priemonės, skatinančias efektyvesnį padangų atliekų surinkimą ir apdorojimą, jų tvarkymo sistemos tobulinimą. Šiuo metu atliekamas šio projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Artimiausiu metu VAPTP projektas bus paskelbtas viešai susipažinti.

„Aplinkos ministerija, įvertinusi, kad sudėtinga nuspręsti, ar pagrįstai padangų atliekų perdirbimą vykdančių įmonių pagaminta padangų gumos produkcija nelaikoma atliekomis (ypač jei tokios žaliavos ilgai nerealizuojamos rinkoje ir sandėliuojamos įmonės teritorijoje), ir siekdama reglamentuoti, kas laikoma padangų atliekų perdirbimo metu gauta produkcija, o kas – padangų atliekomis, tai pat siekdama nustatyti iš padangų atliekų pagamintos produkcijos kokybės kriterijus, parengė ir suinteresuotoms institucijoms pateikė derinti aplinkos ministro įsakymo, skirto patvirtinti Perdirbtų naudoti netinkamų padangų atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų aprašą, projektą. Šiuo projektu siūloma nustatyti kriterijų sistemą, kuri bus taikoma padangų atliekų perdirbimo veiklai ir institucijoms vykdant šios veiklos priežiūrą.“

Inovacijas reikia pradėti nuo savęs...

„Be abejo, tie teisinės bazės pakeitimai labai svarbūs, bet ne tik nuo jų priklauso sistemos pokyčiai. Vien tik problemų kėlimas, kaip rodo nūdiena, rezultatų neduoda. Atėjo metas pokyčiams ir tik partneryste grįsti santykiai tarp verslo struktūrų ar valdžios institucijų gali kurti  ir skatinti gerus pokyčius, – mano PATS LT steigėjų atstovė Danguolė Butkienė. – Diegti inovacijas reikia pradėti nuo savęs.“
Pagrindiniai PATS LT veiklos principai:

• susistemintas atliekų tvarkymo organizavimas visiems be išimčių Lietuvos padangų importuotojams vienodomis sąlygomis;
• partneriškas, be diktatūros bendradarbiavimas su visais tikrai atsakingais padangų atliekų tvarkytojais;
• padangų atliekų surinkimo sistema privalo būti patraukliausia mūsų vartotojams. Atsakingai atidavęs padangų atliekas vartotojas, atsakingai grįžta įsigyti naujas pas atsakingą Lietuvos padangų platintoją.

Karolina Baltmiškė

Visas straipsnis